2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Atvirutė Viltei



Gimtadienio atvirutė krikšto dukrai. Tokia štai ryški susidėliojo... Kaip ir pati Viltė - labai sumani, graži, išraiškingų bruožų mergytė.


2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Aš tavo, tu mano širdies dalis

Du vestuviniai atvirukai su dėželėmis.

Rožės: 








Tulpės:










Violeta Riaubiškytė ir Vilius Tarasovas: "Aš tavo, tu mano"





2014 m. spalio 14 d., antradienis

Du kalėdiniai paukšteliai arba atsninga vėl lietuviška žiema...



Jau antri metai  Olga organizuoja nuostabų kalėdinių atvirukų maratoną. Mane taip "užkabino" šių metų antrojo etapo tema "Mūsų sparnuotieji draugai", kad paskutinę minutę ėmiausi darbo. Procesas stipriai įtraukė, nesusilaikiau ir sudėliojau net du beveik vienodus, tik spalvine prasme skirtingus atvirukus. Kai jau gimė idėja, kad jie turi būti du, tad pamiršau laiką, pamiršau tai, kad galiu nebespėt (taisyklėse sakoma, kad įkelti reikia iki 24 val). Į savo tinklalapį įkėliau, o keliant į Olgos temą, kaip visada nutinka kai skubi - užstrigo kompiuteris ir suvalgė kelias minutes. Tad jeigu nespėjau, tikrai neliūdėsiu, nes gavau impulsą man labai mieliems paukšteliams gimti.




Na, ir truputis pačios tikriausios nostalgijos, kuri man visą vakarą jaudinančiai skambėjo širdyje, skatindama pakalbinti tą tikrąją snieguotąją lietuvišką žiemą, pasikviečiant į svečius šiuos du baltus paukštukus. 

Vytautas Babravičius "Lietuviška žiema":

Jau ant stiklo vėjas visko tiek pripaišė,
Kad nepažiūrėjęs niekaip nepraeisi.
Ir gražių gėlyčių, ir mažų žvaigždučių,
Visokių paukštyčių ir tiesių akučių.

O vis trumpyn diena, atsninga vėl lietuviška žiema, žiema...
O vis trumpyn diena, atsninga vėl lietuviška žiema.

Šąla žvirbliai ausis, šąla žvilrbliai kojas,
Tupi pašišiaušę, šniegą pakapoja.
Batų jie neturi, trumpi jų kailinukai,
Susitraukę bailūs guli tarsi kamuoliukai.

O vis trumpyn diena, atsninga vėl lietuviška žiema, žiema...
O vis trumpyn diena, atsninga vėl lietuviška žiema.






Na, ar nepradėjot dar laukt žiemos? ;)