2013 m. sausio 28 d., pirmadienis

Dar vienas vokelis ir... logotipas



laba naktis, brangieji mano tinklaraščio lankytojai! Kažkaip vis susidėlioja, kad dažnai įrašą paleidžiu pusiaunakty :) Nuo mažų dienų buvau didelė naktinė pelėda - ne vieną knygą perskaičiau prie naktinės lempos ir netgi žvakės šviesos (mama bardavosi, kad ilgai skaitau ir gadinu sveikatą, tad užsidegdavau žvakę - kad mama nematytų pro duris sklindančios šviesos). Tačiau pastaraisiais metais labai stengiuosi ilgai nenaktinėti, nes tai ėmė itin neigiamai atsiliepti mano sveikatai (o kaipgi kitaip - visa turi pradžią ir pabaigą). Tačiau nuo savęs toli nepabėgsi - įrašus pradedu kurti vakarop, o galutinai jie dažnai susidėlioja kai languose jau ima gesti žiburiai. Gerą vyrą turiu - jis neliepia žiburio pūst, nebara, kad jam trukdau, tik kartais rūpestingai palinksi galva, kai rytais negaliu savosios atplėšt nuo pagalvės...


... atnešu dovanos vokelį, kuris skirtas mano mylimai brolienei Jurgitai nuo mūsų šeimos. Jai patinka žemės spalvos. O aš savyje pastebiu trauką dvitoniams darbams :) Man taip gražu, lakoniška, paprasta, bet ne prasta.




... ir... su tam tikru virpuliu širdyje, parodau savo sudėliotą turbūt logotipą. Norėjau užsisakyt gatavą antspauduką... Besvarstydama ėmiau dėlioti savo turimus Justrite raidynus. Štai kas gavosi :)

Šiek tiek papasakosiu apie logotipo spalvas. Raudona spalva parašui turėtų būti labai tinkama. Tai yra energija, gera nuotaika. Nuo senų senovės buvo žinomas parašas krauju. Lai ši detalė jūsų nebaugina - tai  tiesiog simbolizuoja prisiimamą atsakomybę. Aš vertinu atsakomybę. Labai. Viršuje paleidau mėlynąją paukštę - tartum žydrąją savo svajonę. Prie G raidės priglaudžiau žalią augalo šakelę. Žalia spalva - širdingumas, savos erdvės poreikis (visa tai mums suteikia žaliasis mūsų planetos rūbas, o simbolizuoja žalia spalva).

Nežinau, ar šis logotipas išliks visam laikui... Ir ypač - ar visada būtent tokį ir tokiomis spalvomis jį spalvinsiu. Visa turi savybę keistis. Esu atvira kaitai, be to Justrite antspaudukų teikiamos galimybės mane žavi savo žaidybiniais elementais. Tačiau šiandien aš jį matau būtent tokį ir jis man yra artimas. Mano mylimi vyrai man labai pritarė. Sūnus sakė: "super, tik tokį ir naudok, nereik tau jokio užsakyto" :D  (Tarp kita ko, tokį pat logotipą, tik su kitomis raidėmis, jau ėmėme naudoti ir pakuodami kartkartėm vyro pagaminamus siuvinėjimo rėmus).



Kaip visada labai ačiū, kad užsukot ir perskaitėt. Negaliu nustoti dėkojusi, nes labai vertinu kiekvieno užėjusiojo nutūpimą ir, galbūt, pasišildymą mano erdvėje. Tempas nūnai didžiulis. Informacijos srautas taip pat didžiulis. Man labai miela, kad pasirinkot bent jau perskaityti. Ačiū Jums už tai!


2013 m. sausio 11 d., penktadienis

Švenčių atgarsiai...




pagaliau galiu ištarti: šventės baigėsi! Ech, tas džiugus kalėdinis laikotarpis! Nuskaidrinantis sielą, atnešantis tiek gražių emocijų! Tad kodėl sakau: pagaliau šventės baigėsi? Ogi todėl, kad šiuo metu likimas mūsų šeimai švenčių nepagailėjo. Per Kalėdas ne tik lankome artimuosius, bet ir turime sulakstyti į dviejų mūsų šeimos draugų gimtadienius :) Tada ateina Nauji metai. Trijų Karalių dieną yra gimęs mūsų sūnus, o sausio 9 jau daug metų su vyru vienas kitam ištariame: "šią dieną mudu susipažinome. Ačiū Tau, kad esi!" Asmenines mažutėles šventes aš myliu visų labiausiai. Nėra nieko geriau, kaip kur nors dviese nueiti, nuvažiuoti ar tiesiog ramiai pavakaroti prie žvakių! Šiais metais ta proga su vyru pasižiūrėjome spektaklį "Apie ką kalba vyrai" - tai šventinė mano brolio ir jo žmonelės dovana :)

Šiandien pagaliau tariau sau: Gita, na sutvarkyk tu pagaliau nuotraukas! :D Ir ką jūs galvojat? Prasėdėjau kiaurą dieną... Ir jei ne laikas, kapsintis taip greit, kad tuoj bus juokinga rodyti kalėdines dovanėles, tai dar nežinia ar aš būčiau jas tvarkiusi... Anokia iš manęs ir tvarkytoja - prasėdžiu ilgai, o rezultatas retai mane džiugina. Bet yra kaip yra.

Atvirukai:























Šokolado dėželės:







Pora burbulų:




Linkiu visiems gražios ir snieguotos likusios žiemos! Nors keliai snieguotą žiemą tikrai nekelia susižavėjimo, tačiau pats sniegas negali nedžiuginti, argi ne? Tada taip balta balta, kvapnu ir gurgždantis sniegas po kojomis...