2013 m. lapkričio 19 d., antradienis

Močiutės Birutės receptai



Ir pagaliau atnešu savo receptų knygelę. Ką apie ją pasakosiu, nebežinau, nes per tas jau beveik dvi savaites, kol dėl kompiuterių gedimo negalėjau jos parodyti ir mano emocijos nusėdo... Pasikartosiu, kad kaskart knyga su manim kalbasi... Gal jums atrodys neįtikėtina, bet buvo taip, kad šį kartą įrišau iš ketvirto karto... (keturis kartus ardžiau...) Oi, oi, jau paskui užsimerkus galėjau įrišinėt :)


Taigi - Sukėlusi dau receptų knyga "Močiutės Birutės receptai".  Laiko atėmus daug... Sukėlusi daug minčių apie mano asmeninį santykį su tokio darbo kiekiu, to, kiek jėgų jis iš manęs paima, apie pabaigoj pasitaikančias krizes, kai pamatai, kad kartonas pilnai neišsitiesino ir linksta, kai susivoki, kad lapų per daug ir knyga gali prastokai užsiverst...  Pabaigoj, jei viskas gaunasi, prisėdi ir susimąstai: Dieve, ar kas nors to nedaręs tai gali suprasti? Rankų darbas... Dažnai žmogui atrodo, kad ką čia reiškia rankdarbis - juk imi ir padarai. Na, taip, padarai, bet sudedi visą save ir dar patiri nuolatinę grėsmę, kad gali nesigauti: kas nors neprisiklijuoti taip kaip reikia, imti ir nudažyti priešlapių popierius ir pan!!! 

Na, ką, atrodo padūsavau. Išsisakiau mažumėlę. Bet tikriausiai to kartais reikia. Norėtųsi, kad žmonės imtų vertinti triūsą, kurį sudedi į rankdarbį. Ne kartą teko iš bendraminčių girdėti, kad dovanėlių ieškotojai mano, jog Lietuvoje dirba kiniečiai, galintys pagaminti vienetinį gaminį už kelis litus... Ir vėl pabambėjimai :D

Siuvinys palyginus nemažas. Bet neapsakomai SKANUS! Taip taip, būna labai skanių siuvinukų, kai siuvinėdama gali visai nevalgyt, tik užpakalį nuo sėdėjimo įskausta :D Įtariu, kad gal bus antras dublis, nes... tiesiog. Man neapsakomai patinka šis siuvinys. Receptų knygai mano akims tiesiog idealus variantas.

Be galo čia pritiko tas mėlynas priešlapis. Jo langeliai beveik identiški vienam iš viršelyje siuvinėtų ornamentų! Bet tą lapą teturėjau tik vieną - teko suktis iš padėties. Susiradau labai panašų geltoną. Šeimininkės patogumui galiniam kietviršyje apgyvendinau kišenėlę, o joje - "razinką" - kartoninį šaukštuką :) O kadangi priešlapiuose atsirado keksiukų, tai keletą puslapių papuošiau antspauduotu, bet vos matomu mažulyčiu garuojančios kavos puoduku :)

Lapai plėšyti iš dviejų atspalvių popieriaus - tie atspalviai be galo derėjo su viršelyje siuvinėtom siūlų spalvom.

Siuvinėta kryželiu ant lietuviško lino DMC siūlais, dizainas Marie Coeur. Dydis 18x15,5 cm. Plotis 2,5 cm. Long stitch įrišimas. Juostelė - skirtukas norimai vietai pasižymėti. Dėžutė iš patvaraus kartono knygos saugojimui.

Štai ir viskas. Labanakt :) Aš dar eisiu kokią pasaką paskaityt :)












Labai labai tikiuosi, kad močiutei Birutei patiko ir ji rašys į knygelę receptus. Kad netausos... Tik naudojama knyga prisipildo gyvybės, tik tada ji ima alsuot tikrojo šeimininko rankose...



6 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Ačiū, Rasele, pasiilgau :) (ne ne, čia ne dėl užėjimo į mano namučius, apskritai pasiilgau, nes pastebėjau, kad buvai dingus ten, kur aš tik pasvajoju :))

      Panaikinti
  2. Idealu! Kiek šilumos ir meilės! Svarbiausia - meilės darbui, kurį dirbi :) Manau, kiekviena šeimininkė norėtų tokios knygos. O dėl būsenų ir emocijų tu visiškai teisi, Gita, pasirašyčiau po kiekvienu tavo žodžiu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kažkaip visai netikėtai pasakojant apie gamybą ėmė ir susirašė man tos būsenos... Turiu vieną labai gerą mokytoją, tiksliau jau galima sakyt, draugę, kuri nesustodama kartoja, kad liaudį reikia šviesti. Todėl negaili viešai išsakomų patarimų, noriai dalinasi savo žiniomis, nes mano, kad kuo daugiau žmonės žinos, tuo daugiau supras, kad čia ne viens du ir baigta :)

      Ačiū, drauguže, kad esi šalia :)

      Panaikinti
  3. Nebus per daug pagyrų tokiam išjaustam darbui.
    Labai teisingi tavo pastebėjimai apie rankų darbą. Dievulėliau, su kokiais kartais vertinimais- įvertinimais tenka susidurti. Su tokiu suvokimu, kad šit viens du pykšt pokšt ir jau yra- knygą, dėžutė, atvirukas, siuvinys ar mezginys. Kai kiekvieną puslapį, kiekvieną siūlelę ar raukšlelę išglostai iščiupinėji, kai klysti, ardai, perdarai, pyksti, galop pasieki norimą rezultatą, taip tas daiktas brangus patampa, taip brangus... tą triūsą ir tikrąją vertę gali įvertinti tik žmogus, kuris pats susidūręs su tokia veikla. Žinoma, pasitaiko ir malonių išimčių. Norėtųsi, kad jų būtų daugiau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai, kaip girdėjau vieną rankdarbiautoją pasakojant - pagaminkit man šimtą vienetų išskirtinių darbų, reikalaujančių kelių savaičių triūso už prekybcentrio kainą :)

      Tiesą sakant man pačiai iki šiol teko susidurt tik su išskirtinai nuostabiais žmonėmis. Kaip ir šių mano dviejų paskutiniųjų knygelių užsakovė :) Malonu gamint tokiems žmonėms.

      O šiuo įrašu tiesiog atlikau tokį didaktinį darbą aprašydama, kiek laiko ir energijos atima rankdarbis :)

      Panaikinti