2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Lietus...


Tu lietui lyjant, tyliai pravirksti, –
ir kregždės sukrebžda pastogėje virš lango...
Tie krūpčiojimai – ramūs, nepikti,
ir darosi nuo tavo verksmo lengva.

Be priežasties verki labiau vis ir labiau,
gal ką suvokus – amžina ir aukšta...
Taip nesulaikomai verki, kad net bijau
lyg kokią laimę tavyje užgniaužti.

Martinaitis M. Amžinas tiltas.- Vilnius: Vyturys, 1987.


Šiandien vėl lijo ir aš prisiminiau čia neparodytas užvakarykštes nuotraukas iš mano balkono. Taip nenusakomai gražiai, be vėjo lijo, tokia kvapni ir nostalgiška buvo gamta, kad net mano santūrusis vyras neištvėrė: griebė fotoaparatą ir, įkvėpimo pagautas, ėmė pleškint :)

...prisiminiau lietų, prisiminiau eilėraštį ir nejučia pajutau gumulą gerklėj. Prisipažinsiu, kad verkiu dėl trijų dalykų: klausydama muzikos, skaitydama eiles, ir iš meilės. Dar galiu apsiašarot, kai matau grožį - mane supančio pasaulio, meno kūrinio, rankdarbio. Neverkiu iš savigailos. Jei kada taip ir buvo, tai matyt, labai seniai, nes to net neatmenu...

O štai lietus ir mano klevas už lango. Visas aplytas, nepaprastas paprastumu. Man jis ypatingas, nes tiesiai už mano lango, tiesiog beveik ranka pasiekiamas. To lango net nedengia jokios užuolaidos - prabudusi kaskart matau savo klevą (pirmiausia, aišku, jaučiu savo vyrą - jis be konkurencijos :) )







Labanakt. Tylių ir raminančių lietaus lašiukų į jūsų langus!

2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Žiedai tarp žiedų

Labą vakarėlį visoms apsilankiusioms, tačiau tikiuosi, kad praskaidrinsiu jūsų rytą, nes laikas jau vėlus :)

Nerandu kito pavadinimo, nes iš tiesų parodysiu žiedus tarp žiedų :)

Orchidėjas auginu kelerius metus. Per tą laiką įpratau atpažint ko gėlei reikia, nors tiesą pasakius, netupčioju prie jų rytą vakarą, nes turiu ir kitų pomėgių. Tačiau nepamirštu gėlyčių pagirt, paskatint.

Jų priežiūra man didelio sunkumo nesuteikia - nuo pavasario iki rudens kartą per savaitę visos orchidėjos keliauja į vonią ir maudosi po vadinamuoju "karštu dušu" (iš tiesų jis yra maloniai šiltas). Tada sausai išvalau visas skroteles, pamerkiu į trąšas, gerai nuvarvinu visą vandenį (kad nuo drėgmės pertekliaus nepradėtų rastis puvinys) ir nešu atgal ant palangės :) Laikau jas ant drėgmės lovelių arba specialiuose, orchidėjoms skirtuose, vazonėliuose.

"Baltukė" - viena seniausiųjų - ketvirtus metus skaičiuojanti orchidėja.  Pirkta tiesiog už keletą litų ir mano atgaivinta bei išpuoselėta, todėl yra be galo ir be krašto mane džiuginanti! Ji nuolat džiugina žiedais, ramybės periodai pas ją itin trumpi. Pernai ant jos buvo atsiradę kenkėjų, tai tik nukirpau jos žiedus (ant jų ir buvo kenkėjai) bei stebėjau. Neliejau jokia kenkėjų naikinimo priemone. Ir... Kol kas kenkėjai iš naujo nepasirodė. Nesuprantu kaip jai pavyko susidoroti, bet ji tikra kovotoja, dėl ko ją itin myliu!





O štai naujoji ir pirmoji mano rūšinė orchidėja - Phalaenopsis Mini Mark! Sūnus apie ją sakė: "mama, tu du metus jos norėjai ir pagaliau įsigijai!" Įstabaus grožio gėlelė! Tikiuosi, kad mūsų namų ji nebrokys.





Abi kartu - tai tiesiog žiedai tarp žiedų! Matyti žiedelių dydžių skirtumas.






Dėkoju, kad užėjot! O jei jums patiko gėlės - mano širdžiai būtų šventė. Tik maža smulkmena - ar jums patiko, galėčiau sužinoti tik tada, jei parašytumėt :) 

2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Ir vėl vokelis...

Ir vėl kuklus berniukiškas vokelis - lagaminas. Bet negaliu atsispirti norui papasakoti šiek tiek jo gimimo istorijos.

Mūsų sūnaus Krikšto mama pakvietė mūsų šeimą dalyvauti jos sūnaus gimtadienyje. Mano numylėtasis vyras šiuo metu rašo diplominį darbą ir negali dalyvauti jokiuose susibūrimuose, o aš ištikimai palaikau jį, tad šeimą teko atstovauti mūsų 15-čiam sūnui (tuo pačiu sudalyvavo pusbrolio gimtadienyje ir nė kiek dėl savo vienatinio dalyvavimo nesijautė nuskriaustas :)).

O istorija tokia: gimtadienio išvakarėse mūsų vaikis patyrė traumą. Penktadienio vakarą, bežaidžiantį krepšinį, jį stumtelėjo neatsargus draugas. Sūnius krito ant asfalto, nusibrozdindamas visą dešinę kūno pusę. Ir ne tik... Krisdamas, jis stipriai susimušė petį, kas kėlė jam stiprų skausmą, o man sukėlė daug nerimo ir šeštadienio rytą vežiojau jį po medicinos įstaigas.

Sužinojau labai įdomių dalykų: kad iki 25 metų nebūna matyti kai kurių lūžių, nes jie gali būti tapatinami su augimo siūlėmis (ar kažkaip panašiai). Savaitę liepė stebėti. Jei skausmas rims - lūžio tikimybė vis mažės. Taigi - laukiam...

Ir dar vėl iš naujo pažinau savo sūnų. Klausiu: "ar tau labai skauda"? Jis mano sako: "aš kantrus, nežinau, kas yra "labai". Nus, tai nutariau pati sau ir sūniui pasakiau: "kai skauda LABAI, tai klausimų nekyla. Vadinas, tau skauda taip sau". Bet vis tiek - vaikis be galo kantrus.

O, bet, tačiau - pas pusbrolį į gimtadienį jis sakė važiuosiantis. Tad aš, nepaisydama to, kad teko stresuoti ir vežioti jį po gydymo įstaigas, griebiausi daryti dovanų vokelį.

Vokelis gavosi toks. Dar turėjau labai daug minčių, bet joms nebeliko laiko. Džiaugiuosi, kad gaminau nurimusi, po visų pokalbių su medikais ir nepersisunkusi dideliu nerimu dėl sūnaus.


Šiandien sūnus iš Vilniaus grįžo be galo laimingas. Sakė, kad petį skauda mažiau, vadinas, gal tebus sutrenkimas. Ir kas begali būti geriau, nei vaiko džiaugsmas? Juk nieko daugiau ir nereikia.

PS lagamino idėja iš interneto platybių. Atminty išsaugota seniai, o pritaikyta tik dabar :) 

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Albumėlis mažam spindulėliui

Tavo lūpos šypsosis šiandieną -
Darbas baigtas ir gera tau bus.
Tik pakibęs ant tavo blakstienų
Supsis ašaros perlas stambus.






Šios idėjos autorė yra Aušra. Plačiau galite rasti čia. Prie šios idėjos aktyviai prisijungė forumo scrapping.lt merginos. Jau pagaminta be galo daug nuostabių albumėlių kūdikių namų vaikučiams. Negalėjau neprisijungti ir aš...

Man be galo patiko Justės mintys, kaip greitai auga ir keičiasi maži vaikučiai, kaip dažnai tėvai juos fotografuoja, nuotraukas guldo į albumėlius... Nesikartosiu, paskaitykit Justės tinklaraštyje

Albumėlis atiduotas mielajai Rosvitai - vienai iš akcijos organizatorių - jau gal prieš porą savaičių. Tačiau tik dabar pagaliau sutvarkiau nuotraukas ir susikaupiau įrašui. Rašyti šia tema man nėra lengva ir nors šiaip iškalbos nestokoju, bet kai yra ypatingai jautru, rašyti sekasi daug sunkiau, o dar sunkiau tam prisiruošti...

Puošiau ilgai... Prisėdusi prie proceso nuolat nugrimzdavau į prisiminimus ir apmąstymus. Kas toji mažutė mergaitė, gyvenanti kūdikių namuose? Kokiomis spalvomis spalvinsis jos gyvenimas?.. Kažkada su vyru vos neįsivaikinome mergytės, tiesiog ją pasiėmė mama... Džiaugiuosi, kad vis tik būna tokių mamų, kaip tos mergytės...

Gamybos procese iš galvos nepaleidau vienintelės minties: kad viskas būtų  kaip tik įmanoma tvirta! Kad maži pirštukai lengvai nenuplėštų detalių. Stengiausi nenaudoti nieko, kas nereikalinga, bet būtinai norėjau padaryt albumėlį su paslaptimis. Kad atidengus dangtelį išvystum gimimo datą ir kitus duomenis, o gale būtų talpi kišenė galimiems atmintukams paslėpti (na, gal gi mergytės kelyje pasitaikys auklytė, kuri ką nors parašys, o gal - mielas Dieve, kaip to norėčiau - Karolinutė suras naujus namučius ir turės ją labai mylinčius tėvelius)...

Maža žalia dėželė saugos Karolinos vaikystės prisiminimus. Net jei vaikystė prabėga vaikų namuose, gyvenimas vienas duotas ir jis yra gražus!



ALBUMĖLIS

Viršelis


Kita viršelio pusė


Nugarėlė
Fėja ant grybo iš arčiau


Pirmasis priešlapis su paslaptimi 


Pirmojo priešlapio paslaptis.
Atlenkiamosios detalės lankstomoji dalis
sustiprinta perregima lipnia juosta,
kad nenuplyštų.
Apačioje esanti metalinė detalė neleidžia
viršutinei daliai atsiversti kada nereikia :)


Galinis priešlapis yra labai talpus,
nes gamintas dėžutės principu. 


Galinis priešlapio lenkimas taip
pat sutvirtintas skaidria lipnia juosta.
Tarp dangčio ir kišenės slepiasi
magnetai, kurie sutvirtina
konstrukciją ir  apsaugo
nuo išbyrėjimo tai,
kad bus paslėpta kišenėje.

Tarkim...
... tagiukus :)


Tagiukai nuotraukų etapams suskirstyti.
Personalizuoti, kad nesusipainiotų su kitų vaikučių :)

Kita tagiukų pusė


DĖŽELĖ ALBUMĖLIUI








Ačiū, kad užėjot ir perskaitėt. O jūsų mintys labai laukiamos. Kaip visada, o šį kartą gal net labiau...