2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Kai labai norisi gaivos...

     Šiandien labai panorėjau gaivos, kuri primintų, jog pavasaris jau čia, tik dar vis erzindamas lenda iš už kampo... Panorėjau spalvų, skonių įvairovės. Ir štai kas iš viso to gavosi.

     Vakar vyras nupirko Aisbergo salotos gūžę. Šaldiklyje turėjau krevečių. Ant spintelės - dubenį vaisių. Tarp jų buvo įsimaišę ir du raudonskruosčiai pomidorai, avokadas. Na, pomidorų nepalyginsi su savais vasariniais, bet vis tiek variantas, kai taip norisi spalvų :)

     Taigi salotos:
  • Aisbergo salota (žinoma, plėšyta, o ne pjaustyta)
  • Smulkiai pjaustytas pomidoras (kad vizualiai jo būtų daugiau :))
  • Atšildytos ir išgliaudytos krevetės (gliaudžiau gal pusvalandį :D)
  • Smulkiai pjaustytas apelsinas
  • Smulkiai pjaustyta puselė avokado
  • Citrinos sultys
  • Šlakelis alyvuogių aliejaus (labai mažai, galima jo ir nepilti, bet kai įpyliau, pajutau kažkokią malonią gomuriui skonio dermę)

     Valgėme su namie kepta duona (šį kartą vyro maišyta :) Ji labai gerai iškilo, tai vyras labai savim didžiavosi, kad gerai miltus numakliavojo :))

     PS sūnus ir vyras valgė su pora puselių kietai virto kiaušinio ir nesidėjo apelsino. Tačiau vyras vis tik kartkartėm šaukšteliu pasisemdavo apelsino gabalėlių iš šalia esančio dubenėlio :)

     Dar pastebėjimas. Mūsų sūnus yra gana išrankus maistui. Jam arba mėsa, arba mėsa :) ir pageidautina - vištiena. Bet šiandien atsisakė mėsos. Sakė: noooriu tik krevečių salotų! Ir po to gyrė, kad užpiltos citrinos sultimis, jos tampa labai laaabai skanios :)

Siūlau paragaut patiems :)

Dėkoju, kad užsukot ir perskaitėt. O jei dar skyrėt laiką komentarui - sušildėt mano sielą :)




2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

Kelionių varpeliai

Negaliu pasigirti dideliu pomėgiu kažką kolekcionuoti. Vis bandau neapsikrauti įvairiais prisirišimais, kurie dažnai namuose tik užima vietą ir kaupia dulkes. Tačiau porą tokių prisirišimų vis dėlto turiu. Vienas jų - šiandien. Kitas gal kitą kartą, kai netingėsiu nufotografuoti.

 2005 metais, profesinės kelionės į Paryžių ir Briuselį metu, viena bendrakeleivė pasidalino pomėgiu kolekcionuot varpelius iš tų šalių, kuriose ji svečiavosi. Užsikrėčiau, nes tie varpeliai tokie mieli! Gal tai ir viena bendros kelionių industrijos dalis, bet jie man mieli ir tiek. Labai skardžiai skamba judinami, tad turint noro - juos galima panaudoti ir buityje - tarkim, norint atkreipti namiškių dėmesį :D Bet aš tam nenaudoju, jie pas mus turi garbingą ir prabangią vietą hole, ant stiklinės lentynėlės, šalia veidrodžio :)

Nuo to laiko, kai renku šiuos mūsų šeimos kelionių varpelius, tokio suvenyro neradau Ukrainoje. Nesu jų mačiusi ir mūsų Lietuvoje. Jei kas žinot, kad yra kitaip - būčiau dėkinga už informaciją! Tiesiog dažnai pagalvoju apie šią tuščią nišą Lietuvoje. Nes užsienyje šių varpelių sutinku dažnai ir pačių įvairiausių, tereikia tik išsirinkti labiausiai limpantį prie širdies.

Turiu norą varpelius susirinkti pati, todėl neprašau draugų jų vežti kaip suvenyrų! Šiame būryje yra vienintelis eksponatas iš šalies, kurioje aš pati arba su šeima nesam buvę - tai sparnuota mergytė iš UK. Ją mums padovanojo šeimos draugai. Viena ji tikrai nerastų vietos ir liūdėtų, tad gyvena šalia savo draugų varpelių :)


2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Gimtadienis...

Et, jau senokai praliuoksėjo tas mano gimtadienis. Ir jau senokai aš nedaug reikšmės teikiu šiai datai. Tačiau, ką besakyčiau, vis tik kažkas kutena dūšią, kai sulaukiu sveikinimų (kažkodėl tą dieną, jeigu turiu laiko, smaksau į savo telefoną, bei į savo internetinio gyvenimo puslapius). Na, labai malonus dėmesys tą dieną, nors vis tiek manau, kad jeigu kažkas neprisiminė, svarbu, kad mane prisimins kada nors ir, galbūt, man parašys ar kada nors paskambins.

O šį gimtadienį apturėjau didelį - kažkiek tikėtą, kažkiek netikėtą džiaugsmą iš savo mielų draugių. Įdėsiu ir čia, kad tą jausmą tik panorėjusi, galėčiau kaskart prisiminti...


"...žmonės gali užsimerkti prieš didybę, baisybę ir grožį, užsikimšti ausis nuo melodijų ar kerinčių žodžių. Bet kvapo jie negali išvengti. Mat kvapas - kvėpavimo brolis. Su oru jis patenka <...> iki pat širdies ir ten griežtai suskirsto, kam prielankumas, kam panieka. Kas valdo kvapus, tas valdo žmonių širdis" /P.Suskind. Kvepalai/

Dovana nuo Astos, žinančios, kad dievinu gerus kvapus! Astuk, tu pataikei tiesiai į mano širdį! Cinamono kvapas yra nenusakomas... Tai reikia užuost, nes aprašyt neįmanoma...



Va tokią mielą ir labai netikėtą dovaną gavau iš Aušrelės!!! Aušra žinojo, kad mano silpnybė užrašinėms neturi pabaigos... Bet kažkaip tikrai nesitikėjau, kad ji mane šiuo gėriu pradžiugins... Linksmi geltoni varliukai ir viduje pražydęs žiedas - yra tikri pavasario pranašai!





Miela Linute, ačiū tau, kad nepamiršti. Ačiū tau, kad randi laiko nudžiuginti savo rankdarbiais! Jie tokie puikūs, jau kiek jų turiu ir visus labai naudoju bei myliu!




Na ir... na ir... Išpildyta nebylioji svajonė... Seniai seniai norėjau dviejų dalykų: sieninio laikrodžio ir siuvinėtos Gorjuss mergytės :) Vis pavarvindavau seiles į juos, bet vis nerasdavau laiko... Pastaruoju metu visai nesiuvinėju, įkritau į popierių, stipriai apkuičiau savo kambarį ir per popierius niekaip iki siuvinėjimo nenubrendu :D

Renata http://renute.blogspot.com/  yra laikrodžių meistrė. Daug jų pridariusi... Kai ji vis juos darydavo, aš gyriau, bet stengiausi nekarksėt, kad apie tokį labai labai svajoju. Tylėjau kaip žuvis. Nes žinojau, kad ji griebtųsi man daryti, juk jos širdis tokia gera! Gal kažkur prasižiojau, bet tikriausiai, Renata nereali ekstrasensė, nes prieš porą dienų mane pasiekė jos gimtadienio dovana...



Na, mano vyras iš karto išrėžė: taigi čia toji, iš avataro (čia dar kita istorija - avatarą dar manęs net nemačiusi nei gyvenime, nei kokioj nuotraukoj, mano neprašyta padarė ir pati atsiuntė forumo Siuvinėjame ir ne tik... įkūrėja Asta! Neapsakomas žmogaus nuovokumas ir pajauta!)!

Gorjuss mergytės man pačiai - tai tikros mano (arba aš jų) kopijos! Netikit? Pasižiūrėkit :) Gimiau juodais vešliais plaukais, kurie palaipsniui šviesėjo :) Tik tokią nuotrauką sugebėjau rast... Čia aš metukų laiko ir mano siuvinėtoji sesė :D



Atskiras PS Rasai http://raskka.blogspot.com/

Rasele, aš tave labai labai myliu! Tavo DOVANA labai labai vertinga, kaip ir tu pati. Ačiū, kad esi, mieloji!

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Sausio mėnesį vėl dalyvavau  siuvinėjimo forume organizuojamame atvirukų siurprizo žaidime. Idėją pasiėmiau iš žurnalo "Cards only", pirkto spalvų namuose. Manasis atvirukas šį kartą gavosi toks:

      

Knygų skirtukai

Ech, kaip aš nemėgstu fotografuoti... Prašyčiau nesupykti už tokį atvirą pasakymą. Tiesiog neturiu gero fotoaparato ir fotografija - tai toji sritis, į kurią niekaip neprisiruošiu gilintis. Todėl net nežinau kokio foto aparato man reikėtų. Labai noriai laukčiau patarimų, jei sugalvotumėt man patarti! Būčiau iš visos širdies už juos dėkinga!

Bet iš to nenoro fotografuot, savyje neatrasto malonumo rodytis darbus, ėmiau jausti sąstingį. Vis tik darbelį turi išvysti platesnė auditorija, nei tik namiškių ir draugų akys. Tuomet gali sulaukti ir patarimų, savo srities profesionalių įvertinimai juk yra ypač svarbūs bei vertingi! Tad vis tik pamažu kelsiu tai, ką buvau padariusi. Kai ką vienur ar kitur esu rodžiusi, kai kas bus nauja.

Šį kartą - knygų skirtukai. Ne visų nuotraukas turėjau, tad dedu, ką radau:

Pergamano technika



Pergamano technika


Siuvinėjimas kryželiu

 Siuvinėjimas kryželiu

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

Vaikiškas atvirukas - vokelis


Brolio sūnelio aplankynoms skirtas atvirukas su kišenėle:






Vyriškas atvirukas - vokelis


Šis atvirukas - vokelis buvo skirtas mano broliui 30-ojo gimtadienio proga:




 '

Kalėdiniai sveikinimai

Keletas kalėdinių atvirukų:













Keletas dėželių šokoladui (kurias spėjau nufotografuot per amžiną skubėjimą :))




2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Apie mane

     ...žiburiai languose mane viliojo nuo vaikystės. Kiek save atsimenu, vakarais, rymodama savo lange, žiūrėdavau į aplinkinių namų langus. Juose ieškodavau jaukiausiai degančios švieselės. Geltonos, raudonos, žalios, mėlynos - besislepiančios už užtrauktų užuolaidų ir šviečiančios už neuždengtų langų - visos švieselės man buvo namų jaukumo simbolis. Mintyse piešdavau vaizdus: kokie žmonės gyvena namuose, kurių langą apšviečia viena ar kita švieselė, ar jiems juose gera, ar jie nesipyksta, ar degdami šviesą namuose nepamiršta jos uždegti ir savo širdyse... Išsirinkdavau sau gražiausią švieselę ir buvau tikra, kad tuose namuose tikrai viešpatauja meilė, taika ir harmonija.

___

     ...ilgai mąsčiau ar man reikia dienoraščio ir koks jis turėtų būti. Pirmapradė idėja buvo - dienoraštyje apgyvendinti savo kūrinėlius, kad jie galiausiai turėtų jiems skirtus namučius, nes iki šiol buvo gan stipriai išbarstyti mano asmeniniame kompiuteryje, forumuose, facebook'e.

___

     ...ir vėl mintijau - ar tai turėtų būti tik namučiai rankdarbiams? Juk mano kasdienybėje svarbią vietą užima ne tik rankdarbiai! Domiuosi daugeliu įvairių dalykų, tarp kurių yra knygos, aromaterapija, Aura-Soma, K.Jungo archetipų teorija (man taip gera panerti į savitai praskleidžiamą mūsų būties užuolaidą ir atrasti manyje gyvenančią deivę...). O gal teks praverti užuolaidą ir į asmeninės savigydos erdvę? Nejaugi įvairiems pomėgiams norėsiu kurti vis naują tinklaraštį??? Ir kas man yra visų svarbiausia? Tad nusprendžiau, jog labai tikėtina, kad šiame tinklaraštyje praversiu duris į įvairius savo pomėgius :) Laikas parodys :)

___


    ...Brangus Svety,

kai sutemsta, savo namučiuose mes visi degam žiburius. Mano šeimos namuose - tai laikas, kai visi trys - aš, vyras ir sūnus - būname kartu. Būtinai vakarais, pripildydami erdvę įvairių augalų aromatais, mes degame aromaterapinę lempelę. Kas vakarą mes taip pat geriam žolelių arbatą ir kalbamės įvairiausiomis temomis (tai itin mėgstame :)), o kartais žaidžiam stalo žaidimus... Tačiau dažniausiai kiekvienas užsiimam savo darbais - kas pamokom ir studijom, o aš visą laisvalaikį skiriu savo pomėgiams, tarp kurių jau keletą metų didžiausią vietą užima rankdarbiai. Tačiau lieka erdvės dar daug daug kam... :)

Su meile apsilankiusiems,
Gita

Receptukai

Mano pirmoji skrebinta receptų užrašinė. Norėjosi, kad būtų skanių spalvų, tai ir gavosi tokia spalvinga, iščiupinėta nuo iki :) Galvojau ar nepersūdžiau su detalėmis, bet nusprendžiau, jei man miela, vadinasi nepersūdžiau :D

Priemonės: kartonas, dvipusis popierius, Tildos dizaino keksiukai, Lobių skrynelės siurprizo metu (http://www.scrapping.lt) gautas šaukštukas ir šakutė (Šrekiuke, dar kartelį - labai ačiū), pačios nerta gėlytė, skylamušiai, Justrite ir kitokie antspaudukai, keletas juostelių ir virvučių, aksominis dekoratyvinis vinukas, . Įrišimo aparačiukas Zutter. Vidiniai lapai išplėšyti rankomis (ak, kaip aš myliu šį būdą - tada lapeliai įgyja lygumo įspūdį). Na, daug čia visko prikišau, net išvardint sunkoka :D. Viršelių vidinėse pusėse - po nemenką kišenę, nes mėgstu užsirašinėt greitomis, ant "špargalkių", tad kišenės labai pravers "špargalkėms" nepasimesti.











Kuprinės

Kuprinės. Kišenės siuvinėtos kryželiu  :)



Draugei Aurytei :)

 Sūnui

Krikšto sūnui


Sūnėnui


2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Marija, kaip aš tavęs pasiilgau...

Rankų darbo knygelė JAV gyvenančiai draugei. Padovanota jai išvažiuojant, prieš metus... Susigraudinau net darydama tinklaraščio įrašą...

Priemonės: lietuviškas linas, kartonas, priešlapių popierius, rankom išplėšyti akvarelinio popieriaus lapai. Dekoruota minimaliai - sagutėmis.

Senovinis koptų įrišimas.