2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

Ir vėl Lobių skrynelė :)



Labą vakarėlį priešpaskutinę šių metų dieną! Yra sakoma, kad iki Kalėdų ar Naujųjų metų reikia grąžinti skolas :) Nežinau ar tai tiesa. Kaip bebūtų - iki Kalėdų jau nespėjau, tad nors iki Naujųjų metų :) Berašant šiuos žodžius kilo daug minčių rankdarbių tema - jeigu spėsiu, gal dar šiais metais jas čia surašysiu :) O jei nespėsiu - gal vis tiek kada nors surašysiu :)

O dabar dar kartą apie Lobių skrynelę. Pirmąją dalį apie mano gautąjį lobį galite rasti čia

Pagaliau prisėdau sutvarkyt savo gamintos degtukų dėželės nuotraukas. Ją šiais metais dariau Kristinai (Deivei Laru). Dėžutę gaminau pati, nenaudojau pirktinės, nes dėželė turėjo atitikti mano pasirinktos kirtimo formelės dydį. Išorinę dalį apklijavau dvipuse lipnia juosta (puikiausiai tiko ir nebrangi plati juosta iš Senukų). Dešiniam kampeliui naudojau kalėdinį trafaretuką, kitą dalį apklijavau plačiu nėriniu. Viską barsčiau biriais blizgučiais. Pabaigoje nėrinį nuėmiau. Pamokėlę galite rasti čia

Užsegimui klijavau magnetukus.




Labai norėjau pridėti kokią nors smulkmenėlę, nesusijusią su skrebinimu. Nusprendžiau, kad tai bus Viktorijos laikų kalėdinis burbulas - juk Kalėdos! Kaip jį gaminti siuvinėjimo forume mokė Evilija.



  Burbului reikėjo dėžutės. Ją gaminau pergamano technika iš labai storo pergamentinio popieriaus (nežinau gramatūros, bet mažiausiai 300 gsm)


Na ir kaip gi be saldumynų? :) Mažulytę saldainių "Mozart" dėžutę apjuosiau savo mylimu veliūriniu popieriumi (kuris, kaip pasirodė, labai patinka ir Kristinai, ko aš nežinojau :)). Iš filco pagaminau ir prisegiau žaisliuką.


Štai ir viskas :)

O gal dar ir ne ;) Aš pati nesumojau nufotografuot dėželės turinio, tad tikiuosi, kad Kristina nesupyks jei pasiskolinsiu jos nuotraukėlę :)





Kaip visada - labai dėkoju, kad apsilankėt! Smagaus Jums Naujųjų sutikimo ir sveikų, dosnių bei kūrybingų metų, mielosios ir mielieji mano tinklaraščio skaitytojai!

2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

Atvirukas Rasai



su būriu siuvinėjimo draugių sveikinom Rasą - parduotuvėlės Darbštuolė savininkę. Buvo ir jos, ir parduotuvėlės gimtadienis. Tai buvo labai atsakingas darbas man, nes norėjau, kad atvirukas nenuviltų ir kitų merginų (aišku, ir pačios Rasos :)). Buvo išsakyta idėja, kad atvirukas galėtų būti tartum paveikslėlis - kurio nesinorėtų iš karto paslėpti stalčiuje, o būtų galima pasidėti parduotuvėlės lentynoje.

Kadangi Rasos parduotuvėlėje gausu įvairių prekių rankdarbiams, o ir pati Rasa - ir siuvinėja, ir mezga, ir atvirukus daro - tad atviruke būtinai norėjau perteikti visus šiuos dalykus. Čia draugauja popierius, nėriniai, medis, kartonas, veltinis ir netgi metalas...

Naudotas aštuonių rūšių popierius. Nerta, veltinio ir dirbtinė gėlytės. Kraštelis perrištas juostele, ant kurios suvertos dvi mažulytės medinės siuvimo siūlų ritelės. Popieriniai, medvilniniai ir veltinio nėrinukai bei popierius kai kuriose vietose susiūti zigzago siūle siuvimo mašina. Kartoninė dekoracija aplydyta baltais reljefo milteliais. Užrašui naudoti antspaudukai. Lyg ir viskas :)

Patiriu didžiulį malonumą, kai ateina įkvėpimas panaudot nėrinius, nunert gėlytę - šiuos du dalykus labai myliu. Taip pat labai myliu įvairų struktūrinį (veliūrinį ar kitokį) popierių, kuris būna tartum medžiaginis - na, mano rankos pačios į tokį tiesiasi. Visus šiuos elementus labai miela liest ir glostyt.


Man pačiai atvirukas išėjo labai mielas. O kaip jums? :)








Ačiū, kad aplankėt! 

Atvirukas "Geltonos užuolaidos ant langų"


Kiek užuolaidėlių ant langų -
Jos geltonos tarp žalių laukų.
Atspindi saulėgrąžų  žiedus
Saulės spinduliu pieštus.
Kiek daug užuolaidų ant langų!

Visąnakt perkūnas ir lietus
Dardino kažkur dangaus ratus.
O tau, kad ir kur benueitum -
Plevens iš tolo geltonos užuolaidos ant langų.

Vitalijus Pauliukas ir "Nerija": "Geltonos užuolaidos" (1982)


 Dar spalio mėnesį darytas ir draugei išsiųstas sveikinimas gimtadienio proga. Buvo ruduo, tačiau mano nuotaika buvo tikriausiai visai ne rudeniška... Labai norėjau langų - šviesa lange - tartum kažkoks mano gyvenimo leitmotyvas. O kažkada esu turėjus geltonas užuolaidas ant langų - tada net darganiausia diena atrodydavo saulėta :) 


Tikiuosi, kad šis nuotaikingas, aliuzija į jaukų kaimo namelį alsuojantis atvirukas, patiko rudenį gimusiai mielai draugei  Kristinai. Viliuosi, jog ryškumas ir ypač - geltonos užuolaidos kels jai nuotaiką kada ji tą į atviruką bežiūrės :)





O štai taip susipakavo ne tik atvirukas, bet ir knyga, kurią dovanojau :)



Visiems mieliems sveteliams dėkoju už apsilankymą!



2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Lobiai lobių skrynelėje



pastaraisiais metais nedažnai dalyvauju žaidimuose, bet prieš šį žaidimą ir vėl neatsilaikiau :) Jis vyksta čia: scrapping.lt . Šio žaidimo metu dalyvės puošia degtukų dėželę (arba gamina panašaus dydžio) ir į ją kiek telpa, prikrauna įvairių skrebinimo priemonių - vinukų, sagų, gėlyčių ir pan., o tada siunčia burtų keliu gautai forumo dalyvei. Žaidimas vyksta kalėdiniu laikotarpiu.

Manoji dėželė dar gamybos procese, tačiau vakar mane jau pasiekė manosios fėjos man darytas lobis :) Esu sujaudinta tiek dėželės, tiek jos turinio, tiek dovanų!

Pasigrožėkite :)





Mieloji Egle, labai labai ačiū!!!








2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Atvirukas - vokelis



praėjusį savaitgalį važiavom aplankyt vyro broliui gimusios dukrelės ir pasveikint vyro mamą su gimtadieniu. Ta proga du popieriniai darbeliukai:

sveikinimo atvirukas su kišenėle pinigėliams (kurių niekada nebūna per daug):





...ir vokelis mylimai anytai, kuriame paslėpėm staigmeną :) Vokeliui naudojau savo labai mylimą barchatinį popierių. Man jis taip patinka, kad, atrodo, tik sulenkei ir dovanok - daugiau nieko ir nereikia. Gaila, kad ekrane neįmanoma perteikti jo švelnaus minkštumo...



Labai dėkoju, kad užsukot! 

2012 m. lapkričio 6 d., antradienis

Nuotaikingi maišeliai rudens lietums lyjant...


draugė Aurelija paprašė pasiūt dovanų maišelį papuošalui. Nutariau vietoj vieno jai pasiūt du - tam, kad galėtų išsirinkt gražesnį. Siuvimas, aišku, užkabino, tai pasiuvau tris ir vieną pasilikau sau :D



Šiemet nusipirkom uogų ir vaisių džiovintuvą ir pridžiovinom obuoliukų. Nutariau Aurytei pridėt kvapnią dovanėlę. Obuoliukams reikėjo maišiuko:



Labai ačiū, kad užėjot. Gražaus ir kvapnaus jums vakaro! 


2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Kalėdinis atvirukas


gal ir ankstokai čia aš, bet ką jau padarysi, jei šalti rudens vakarai sukelia mintis apie šiltus namus ir eglute kvepiančias Kalėdas :) O gal jau pats laikas joms ruoštis ir pamažėl gaminti atvirukus ;)


2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

Šokolado dėžutės

Laba diena visiems, kurie aplankys mano dienoraštį :) Ruduo, ruduo.. Iš ryto stiprokai lijo, dabar saulelė jau žvalgosi pro debesį... Medžiai puošiasi spalvingais lapais - o aš taip myliu spalvas! Kiekvienu metų laiku man norisi jas įsileisti į savo gyvenimą, kad džiugintų akį ir sielą. 

Tad trys spalvingos dėžutės šokoladams, kurias sūnus Mokytojų dienos proga padovanojo savo mylimoms mokytojoms :)






Ačiū, kad apsilankėt! Gražaus ir spalvingo jums rudens! 

2012 m. rugsėjo 18 d., antradienis

Spalvų namų dovana


Spalvų namų tiklaraštį radau pirmosiomis jo gyvavimo dienomis ir, žinoma, tapau sekėja (o kaip gi kitaip - juk net neabejoju, kad ten bus daug naudingų dalykų ir pamokėlių, juolab, kai susirinkusi tokia šauni kūrybinė komanda!

Sekėja tapau, bet prizo galvojau nenorėt, nebūt abžora...  Tačiau vis labiau mąsčiau, kad ne prizas, o dalyvavimas yra svarbu. O dalyvaut man patinka :D Ir labai daug kur. Jeigu tik jėgos leidžia...

Taigi - dalyvauju ir noriu! Juk tai mano numylėta parduotuvė ir kad kiek ko beturėčiau, tačiau visada gyvenu su mintimi, kad reiktų dar to, to ir ano... :D



2012 m. rugpjūčio 27 d., pirmadienis

Lauk manęs...

Tikriausiai pradėti reikėtų nuo frazės: "tinkaraščio gaivinimas" :) Iš tiesų kartais bėgu nuo kompiuterio. Ir pastebėjau, jog kuo mažiau prie jo būnu, tuo labiau imu jo vengt. Net nenoriu jungtis tos dėžės, o geriau einu rankdarbiaut ar skaityt knygų... Tačiau vis tik ateina laikas įsijungt šią ryšio priemonę - kaip gi be jos? Juk ji - tikrai yra dar vienas ir labai nemažas langas į pasaulį. Šiai dėžutei padedant esu sutikusi be galo širdžiai artimų ir draugais tapusių žmonių.

Tad labas vakaras visiems, kurie pastebėjo žiburį mano lange! Pasiilgau pažįstamų, draugių, džiaugiuosi naujomis mano tinklaraščio stebėtojomis - ačiū jums visoms (o gal visiems), kad esat!

...

Aukščiau minėjau, kad vietoj kompiuterio geriau imu į rankas knygą... Nemėgstu skaityti knygų kompiuterio ekrane, manau, kad nepamėgsiu ir jokių skaitmeninių knygų - kad ir kaip jos būtų populiarios. Nesakau, kad niekada tokios neskaityčiau, nes negaliu žinoti ar man to niekada neprireiks (gal negausiu reikalingos knygos spausdintame variante). Tačiau knyga - popierinė, kvepianti spaustuve arba pilna laiko dulkių - knyga, kurią galiu pasiimti su savimi į vonią (nes dievinu skaitymą kvapų prisodrintoje vonioje) - liks viena didžiųjų mano gyvenimo meilių.

Ir šiandien, po ilgos pertraukos, noriu pasirodyt knygelę... Visą nuo iki rankų darbo. Taip buvau pasiilgusi knygrišystės, kad nebegalėjau rasti sau vietos. Jau niekas nebeviliojo - nei siuvimas, nei siuvinėjimas, nei atvirukai ar kitokie popieriaus gaminiai - norėjau tik vėl prisiliesti prie kartono, popieriaus, klijų, siūlų... Taip gimė seniai pradėtoji knygelė ir albumas nuotraukoms. Tačiau apie albumą vėliau, o šiandien apie knygelę mieliems užrašams, nes tai labai seniai pradėtas, dėžutėje saugiai manęs laukęs darbelis, kurį pagaliau pabaigiau.


Taigi - knygelė, kurią pavadinau: "Lauk manęs". Ji manęs laukė beveik du metus... O gal tai aš laukiau kol ji pas mane ateis?.. Kolibris išsiuvinėtas lygiai prieš du metus, specialiai knygelei. Tada padariau ir viršelius. Juos tada klijavau lipalu. Net lapai buvo paruošti, tebuvo likę susiūti.


Tačiau siuvimas buvo gana komplikuotas. Mano kantrioji knygelė pati išbandė mano kantrybę ir pasakė man, kad taip apsileist negalima... Skylutės negulė lygiai, nors tu ką :( Įgūdžių stoka, suprantama...

Long stitch įrišimas, lapai balti, išplėšyti. Bloko krašteliai patonuoti  rašaliuku. Vienos serijos, bet dviejų atspalvių priešlapių popierius. Lietuviškas linas, kryželiu siuvinėtas kolibris (dizainas Julia Lucas). Intarsija (paveikslėlis įleistas į viršutinį kietviršį). Knygelės formatas 12 x 12 cm. 

Realiai spalvos ryškesnės (na, fotografė iš manęs vis dar nekokia :( ) 












Kol sudėliojau mintis ir nuotraukas, jau tenka tik palinkėti jums labanakt :)

2012 m. birželio 8 d., penktadienis

Muzikos garsai

Šiais metais mūsų sūnus baigė meno mokyklos gitaros klasę. Vaikinas jau praaugo tėtį ir birželio 5 dieną gavo savo pirmąjį diplomą! O manyje nenulaikomai  ir iki ašarų skamba jo ankstyvos vaikystės minčių perliukai:

Padėjęs galvą ant mano kelių, 4 metų sūnus glosto mano skruostus ir kalba:

- Mamyte, tu tokia graži! Akytės tavo gražios, lūpytės, žandukai tokie gražūs...

Pabaigoj reziumuoja:

ausytės stačios!!! :D :D :D

Gal prisiminsit eilėraštuką: raina katytė, juoda nosytė, riesti ūseliai, aštrūs nageliai, akytės plačios, ausytės stačios :D ...

...

Tad pasirodau mokytojai gamintą užrašų knygelę. Aišku, muzikos tema :) Pirmą kartą dariau paminkštintą užrašinę. Naudojau nestorą sinteponą, tad knygelė gavosi tokia nestipriai minkšta :)

Labiausiai patiko detalių siuvimas prie kartono! Nerealiai smagu! Knygelės kampuose medžiagą paštampavau antspaudukais. Vienoje pusėje pagal antspaudo linijas kai kuriose vietose nusiuvau siūles - tai išryškino motyvus ir sutvirtino konstrukciją. Idėją pasufleravo Lemurkos  knygelė.

Formatą padiktavo pirktas kartono ir vidinių puslapių "paruoštukas".

Naudojau mano labai mylimus klijus rankdarbiams. Knygelės kampeliai spausti po presu. Daugiau mano mylimos knygrišystės mažai, bet rezultatas man visai patinka. Bedarant šią "minkštukę" kilo dar įvairiausių idėjų, kurias tikiuosi įgyvendinti.

KLAUSIMĖLIS: gal kas pasakys, kokios kniedės tinkamos paminkštintoms knygelėms? Susidūriau su problema, kad jos per žemos ir negalėjau gražiai užspausti iš kitos pusės... Tuomet pagalvojau, kaip gerai, kad nepanaudojau storo sintepono...

Kaip visada vos spėjau papliaukšėt fotoaparatu ir tik grįžusi iš išleistuvių šventės peržiūrėjau nuotraukas. Aišku, supratau, kad vaizdų galėjo būti gerokai daugiau, kad paskutinėje nuotraukoje knygelės kampas išsikišo už fono ribų... :( Bet turiu ką turiu. Taip jau man išeina, džiaugiuosi, kad apskritai spėjau nufotografuot, nes neretas atvejis, kai ir to nepadarau...

O su šiuo darbeliu dar galiu sudalyvauti mainų rato konkursėlyje, kurį dabar tęsia Justė :) Didžioji dauguma šios užrašinės gamyboje naudotų priemonių yra iš Justės parduotuvės :)







2012 m. birželio 2 d., šeštadienis

Spalvingi krepšiukai

Šiandienos derlius - keli spalvingi krepšiukai papuošalams. Tačiau prancūzaitės rašo, kad juos naudoja sausainiams. Taigi tai gali būti ir papuošaliukams, ir sausainiams - saldainiams, bei kokiai nors kitai nedidelei dovanėlei skirtas krepšiukas.

 Penki iš jų teks vienai labai mielai merginai, o kitus du pasiuvau iš inercijos :) Tiesą sakant - juos siūčiau ir siūčiau - darbeliai nedideli, nesudėtingi, vienas malonumas dėliot spalvas ir detales. Juos galima pasiuvinėti, bet man labai patinka dekoruoti įvairiom detalėm, nes rezultatas greitesnis, bet manau, kad ne prastesnis  :)

Dydis 18x18 cm

Priemonės: lietuviškas linas, nėriniai, įvairių gėlyčių dekoracijos, atlasinės virvelės ir juostelės, sagutės, karoliukai.









2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Lietus...


Tu lietui lyjant, tyliai pravirksti, –
ir kregždės sukrebžda pastogėje virš lango...
Tie krūpčiojimai – ramūs, nepikti,
ir darosi nuo tavo verksmo lengva.

Be priežasties verki labiau vis ir labiau,
gal ką suvokus – amžina ir aukšta...
Taip nesulaikomai verki, kad net bijau
lyg kokią laimę tavyje užgniaužti.

Martinaitis M. Amžinas tiltas.- Vilnius: Vyturys, 1987.


Šiandien vėl lijo ir aš prisiminiau čia neparodytas užvakarykštes nuotraukas iš mano balkono. Taip nenusakomai gražiai, be vėjo lijo, tokia kvapni ir nostalgiška buvo gamta, kad net mano santūrusis vyras neištvėrė: griebė fotoaparatą ir, įkvėpimo pagautas, ėmė pleškint :)

...prisiminiau lietų, prisiminiau eilėraštį ir nejučia pajutau gumulą gerklėj. Prisipažinsiu, kad verkiu dėl trijų dalykų: klausydama muzikos, skaitydama eiles, ir iš meilės. Dar galiu apsiašarot, kai matau grožį - mane supančio pasaulio, meno kūrinio, rankdarbio. Neverkiu iš savigailos. Jei kada taip ir buvo, tai matyt, labai seniai, nes to net neatmenu...

O štai lietus ir mano klevas už lango. Visas aplytas, nepaprastas paprastumu. Man jis ypatingas, nes tiesiai už mano lango, tiesiog beveik ranka pasiekiamas. To lango net nedengia jokios užuolaidos - prabudusi kaskart matau savo klevą (pirmiausia, aišku, jaučiu savo vyrą - jis be konkurencijos :) )







Labanakt. Tylių ir raminančių lietaus lašiukų į jūsų langus!

2012 m. gegužės 28 d., pirmadienis

Žiedai tarp žiedų

Labą vakarėlį visoms apsilankiusioms, tačiau tikiuosi, kad praskaidrinsiu jūsų rytą, nes laikas jau vėlus :)

Nerandu kito pavadinimo, nes iš tiesų parodysiu žiedus tarp žiedų :)

Orchidėjas auginu kelerius metus. Per tą laiką įpratau atpažint ko gėlei reikia, nors tiesą pasakius, netupčioju prie jų rytą vakarą, nes turiu ir kitų pomėgių. Tačiau nepamirštu gėlyčių pagirt, paskatint.

Jų priežiūra man didelio sunkumo nesuteikia - nuo pavasario iki rudens kartą per savaitę visos orchidėjos keliauja į vonią ir maudosi po vadinamuoju "karštu dušu" (iš tiesų jis yra maloniai šiltas). Tada sausai išvalau visas skroteles, pamerkiu į trąšas, gerai nuvarvinu visą vandenį (kad nuo drėgmės pertekliaus nepradėtų rastis puvinys) ir nešu atgal ant palangės :) Laikau jas ant drėgmės lovelių arba specialiuose, orchidėjoms skirtuose, vazonėliuose.

"Baltukė" - viena seniausiųjų - ketvirtus metus skaičiuojanti orchidėja.  Pirkta tiesiog už keletą litų ir mano atgaivinta bei išpuoselėta, todėl yra be galo ir be krašto mane džiuginanti! Ji nuolat džiugina žiedais, ramybės periodai pas ją itin trumpi. Pernai ant jos buvo atsiradę kenkėjų, tai tik nukirpau jos žiedus (ant jų ir buvo kenkėjai) bei stebėjau. Neliejau jokia kenkėjų naikinimo priemone. Ir... Kol kas kenkėjai iš naujo nepasirodė. Nesuprantu kaip jai pavyko susidoroti, bet ji tikra kovotoja, dėl ko ją itin myliu!





O štai naujoji ir pirmoji mano rūšinė orchidėja - Phalaenopsis Mini Mark! Sūnus apie ją sakė: "mama, tu du metus jos norėjai ir pagaliau įsigijai!" Įstabaus grožio gėlelė! Tikiuosi, kad mūsų namų ji nebrokys.





Abi kartu - tai tiesiog žiedai tarp žiedų! Matyti žiedelių dydžių skirtumas.






Dėkoju, kad užėjot! O jei jums patiko gėlės - mano širdžiai būtų šventė. Tik maža smulkmena - ar jums patiko, galėčiau sužinoti tik tada, jei parašytumėt :)